Gintautas TAMULAITIS, Kauno teritorinės muitinės inspektorius

Š. m. liepos 15 d. popietę Babtų bei aplinkiniai gyventojai, šauliai ir atstovai iš įvairių organizacijų rinkosi į Kauno rajono Babtų seniūnijos valdose esantį Žalgirio pergalės parką prisiminti bei pagerbti šlovingos pergalingos kovos prieš kryžiuočius 603-iąsias metines. Šio mūšio pavadinimas istorijoje vadinamas Žalgirio pergalės mūšiu, kuris įvyko 1410 m. liepos 15 d. Lenkijos teritorijoje Griunvalde, atnešdamas šlovę ne tik Lietuvos karaliui Vytautui Didžiajam ir Lenkijos Karaliui Jogailai, bet ir nulėmęs pasaulio tautų požiūrį į šių valstybių galybę bei pakreipęs visos Europos vystymosi raidą.

Skelbdama 603-iųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimo pradžią Babtų kultūros centro l. e. p.  direktorė Viktorija Mongirdaitė pakvietė visus sugiedoti Lietuvos valstybės himną. Parko centrinėje dalyje, kur ateityje iškils didingi stilizuoti Gedimino stulpai, giedant valstybinį himną išdidžiai plevėsavo trys lietuviškos vėliavos: Lietuvos valstybinė, klubo „Žalgirio pergalės parkas“ ir Babtų seniūnijos. Greta puikavosi ir Sargėnų senjorų ansamblio vėliava. Jaunųjų šaulių kuopos šauliai vedė garbės sargybą prie vėliavų ir centrinio paminklo. Sugiedojus Lietuvos valstybinį himną Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos šauliai, vadovaujami Vitalijaus Apanasenko, atliko 3 salves iš ginklų: pirmoji – už Žalgirio mūšio pergalę, antroji – už Dariaus ir Girėno transatlantinį skrydį, trečioji – už Lietuvos valstybę. Renginio vedėja pakvietė šventės dalyvius padėti gėles ir uždegti žvakutes prie parke esančių Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo ir Lenkijos karaliaus Jogailos skulptūrų bei kitų karvedžių koplytstulpių.

Po ceremonijos buvo pristatyti šventės dalyviai: Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signataras Seimo narys prof. Arimantas Dumčius, Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Milčius, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Angelė Ščiukauskienė, Kauno rajono Babtų seniūnijos seniūnas Jonas Praškevičius, Kauno teritorinės muitinės atstovai, svečias iš Čikagos – Lietuvos šaulių sąjungos išeivijos centro valdybos narys Ernestas Lukoševičius, Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas Minvydas Mikalauskas, jaunųjų šaulių Garbės sargybos kuopa, vadovaujama Jono Leonavičiaus, Sargėnų senjorų ansamblis, Kauno miškų urėdijos darbuotojai, klubo „Žalgirio pergalės parkas“ valdybos ir klubo nariai bei kiti svečiai.

Šventinę programą tęsė Janina Danauskienė, išsakydama susikaupusias emocijas eilėmis. Pasisakymų ir sveikinimų kalbą pradėjo klubo „Žalgirio pergalės parkas“ valdybos narys prof. Aleksandras Vitkus, kuris susirinkusiems priminė šios didingos pergalės svarbą Europai, trumpai papasakojo apie kariuomenių sudėtį, atkreipdamas ypatingą dėmesį į daug mažesnę ir prasčiau ginkluotą Vytauto ir Jogailos suformuotą kariauną. Pabrėžė, kad pergalė buvo išplėšta dėl karvedžių sumanumo, taktinio atsitraukimo, dėl priešo apsupties iš užnugario manevro.

Žalgirio pergalės parko įkūrėjas ir klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pirmininkas Alfonsas Bajarskas pasidalijo parko nūdienos aktualijomis bei parko perspektyva. Vylėsi, kad įamžinant Žalgirio šlovę rasis vis daugiau valstybiškai mąstančių žmonių, besidominčių šia idėja ir parko kūrimo darbu. Džiaugėsi, kad jau ir savivaldybės valdžios vadovai pradeda vertinti atliktų darbų svarbą ir rimtai žvelgti į parko kūrimosi ateitį.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Seimo narys, šaulys prof. Arimantas Dumčius pasidžiaugė į šį renginį gausiai susirinkusiu jaunimu. Išsakė mintis, kad perdavus jaunimui parko dvasią, ateityje tai jiems padės tęsti jau pradėtus darbus.

Kauno rajono administracijos direktoriaus pavaduotoja Angelė Ščiukauskienė įteikė klubui „Žalgirio pergalės parkas“ Kauno rajono vėliavą, kuri, kartu su kitomis vėliavomis visada plevėsuos parke per šventes.

Babtų seniūnas Jonas Praškevičius pabrėžė, kad ir daug šį mėnesį vyksta švenčių, tačiau šios šventės, Žalgirio mūšio pergalės dienos, pamiršti negalime, nes ji yra mūsų didžios istorijos dalis.

Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas Algirdas Rimkus didžiavosi, kad didingo ir pergalingo mūšio aidai pasiekė mūsų dienas, negailėjo pagyrų entuziastams, įkūrusiems Žalgirio pergalės parką, pabrėžė, jog mums visiems belieka jį puoselėti bei priminė žodžius, kad tautos jėga – vienybėje. Kauno teritorinės muitinės inspektorius Gintautas Tamulaitis, prisiminęs Lietuvos valstybės šlovingą praeitį bei galybę, padeklamavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Leono Milčiaus eiles:

„Te pasauliui nebus jokios paslapties –

Kol mums Vytauto vardas ant lūpų,

Lietuviai nebijo ugnies nei mirties,

Žemėj esam – ŽALGIRIO sūnūs.“

Lietuvos šaulių sąjungos išeivijos valdybos narys, istorikas Ernestas Lukoševičius iš Čikagos pasidžiaugė, kad lietuviai puikiai moka įamžinti istorinius įvykius, o entuziastai įkūrė mūšio pergalei tokį didžiulį parką. Grįžęs į Čikagą pažadėjo perduoti išeivijai šios didingos progos minėjimo dvasią ir parvežti kuo geriausius linkėjimus nuo visų žalgiriečių. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Milčius kalbėjo, kad ąžuolas gali augti ir žaliuoti tik tada, kai turi gerą dirvą, taip ir lietuvių tauta bei valstybė tik tada tvirta, kai ji įsikabinusi į savo žemę.

Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės vadas Minvydas Mikalauskas perdavė Lietuvos šaulių sąjungos vado atsargos pulkininko Antano Plieskio nuoširdžiausius linkėjimus šventės dalyviams. M. Mikalauskas papasakojo, kad Kauno apskrities Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės vardas pasirinktas neatsitiktinai, o didžiuojantis Vytauto vardu bei jo žygdarbio iškilumu. Džiaugėsi, kad Kaunas – vienintelis miestas, kuris už nuopelnus įtvirtinant Lietuvos valstybingumą yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino vėliava. Ši vėliava tarpukaryje buvo keliama ir nuleidžiama kiekvieną dieną Kauno Karo muziejaus sodelyje pagal nustatytą ceremonialą. Rinktinė šią tradiciją atgaivino ir tęsia: valstybinių švenčių proga vėliava vėl plevėsuoja Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Naudodamasis proga rinktinės vadas pasveikino savo sūnų Gediminą, gimusį liepos 15 dieną, 25-ojo gimtadienio proga.

Šventės dalyvius dainomis linksmino Sargėnų senjorų ansamblis. Šauliai visus vaišino šauliška koše ir arbata. Visi šventės dalyviai buvo pakviesti istorinei nuotraukai.

Leono Milčiaus ir Rasos Tamošiūnienės nuotr.

Voruta. – 2013, rugpj. 17, nr. 17 (781), p. 13.