Žalingų įpročių istorija: kaip lietuviai pradėjo rūkyti?

Žalingų įpročių istorija: kaip lietuviai pradėjo rūkyti?

Sudėtinės Šnipiškių dirbtuvės. I tipo pypkės be keteros. XVII a. pab. XVIII a. pr. Šnipiškių pypkių dirbtuvė Vilniuje. LNM. G. Trečioko nuotr.

Europos archeologijos dienų proga birželio 14 d. 16 val. Pilies muziejaus šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) atidaroma Lietuvos Nacionalinio muziejaus paroda „Po šimts pypkių! Vilniečių pypkės XVII–XIX amžiuose“. Renginyje dalyvaus šios parodos bei ją lydinčio katalogo rengėjai Valdas Steponaitis ir Atas Žvirblys.

Nuo vaisto visoms ligoms gydyti iki XXI a. rykštės – tabako istorija pasaulyje ir Europoje yra intriguojanti, o dabar, pasibaigus net 5 metus trukusiam moksliniam tyrimui, galima kalbėti ir apie savą žalingų įpročių istoriją: pastarųjų šimtmečių vilniečių rūkymo kultūra iš kitų Europos miestų išsiskiria savo įvairumu bei dinamiškumu.

Parodos „Po šimts pypkių!“ tema – Vilniaus gyventojų, kaip miesto, buvusio dviejų didžiausių Europos rūkymo kultūrų kryžkelėje, turėtos ir naudotos pypkės XVII–XIX amžiuje, jų prekybos keliai bei su šiuo aspektu susiję archeologiniai radiniai Vilniuje.

Vientisa pypkė. Galvutė papuošta didžuvės, ryjančios pranašo Jonos galvą, motyvu. 1630 1640 m. Amsterdamas, Nyderlandai. LNM. G. Trečioko nuotr.

Parodoje pristatoma ~300 eksponatų: pypkių ir jų gamybos priemonių, surastų archeologinių tyrinėjimų metu Vilniaus mieste. Pirmosios pypkės kartu su tabaku mus pasiekė XVII amžiaus pradžioje iš Vakarų Europoje buvusių centrų, kurios pačiame Vilniuje pradėtos gaminti jau to paties amžiaus pabaigoje. Beje, čia aptikta ir dabar seniausia žinoma bei labiausiai į Europos Šiaurės rytus nutolusi šių rūkymo priemonių dirbtuvė. Pasitelkus žinomus radinius lankytojai bus supažindinti su įvairia kontekstine informacija, kadangi pypkės, kaip asmeninės paskirties daiktas, neretai atspindėjo ją turėjusio savininko religinius įsitikinimus, politines pažiūras, meninį skonį. Pristatomi eksponatai taip pat perteikia ir to meto ekonominius aspektus. Rengėjai tikisi, jog ši paroda padės suvokti ir dabar populiaraus reiškinio šaknis, sužinoti rūkymo paplitimo Europoje bei Lietuvoje priežastis bei praėjusio laikmečio požiūrį į rūkymą.

Originalius eksponatus papildys parodos informaciniai stendai su gausia ikonografine ir istorine medžiaga, pasakojantys apie pypkių gamybą, prekybos kelius bei kultūrines įtakas LDK sostinės – Vilniaus miesto gyventojams.

Lietuvoje ši tema visuomenei plačiau iki šiol nebuvo pristatoma.

Po šimts pypkių. aut. S. Samsonas

Parodoje eksponuojami Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos, Istorijos rinkinių skyrių ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų eksponatai.

Paroda Klaipėdoje veiks iki rugpjūčio 31 d.

Renginys yra Europos archeologijos dienų programos dalis. Renginių programos ieškokite adresu www.lnm.lt/ead. Europos archeologijos dienų organizatoriai – Lietuvos nacionalinis muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Lietuvos archeologijos draugija, Kultūros paveldo departamentas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus inform.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.

Naujienos iš interneto