Vladas Montvydas. Asmeninis Irenos Montvydaitės – Giedraitienės archyvas

Kino režisierė Agnė Marcinkevičiūtė, www.voruta.lt

Žemaičių apygardos vado žeminėje nuo liepos 6-osios veiks Agnės Marcinkevičiūtės vaizdo instaliacija „Vlado Montvydo kovų takais“.

Medvėgalio kalno papėdėje, Karūžiškės dvaro žemėje, iškilęs memorialas kviečia apsilankyti, apeiti aplink didingą akmeninį paminklą, užsukti į atkurtą paskutiniojo Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo žeminę. Šioje vietoje yra proga stabtelėti, prisėsti ant kieto partizaniško suolo ir įsiklausyti, ką mums byloja praeitis apie laisvę, meilę Tėvynei ir apie mūsų būtį. Lietuvos partizaninis karas šiandien mums – vėl išgyvenantiems karo grėsmę – tampa aktualus ir tai nėra vien tik istorijos puslapis, tai ir didelė pamoka, ir stiprybės šaltinis.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės skyrius aktyvus Lietuvos laisvės kovų įamžinimo ir įprasminimo dalyvis, kartu su Lietuvos laisvės armijos (LLA) karių ir rėmėjų sąjunga ir Varnių vyskupo M. Valančiaus bendruomenė kelerius metus rūpinosi memorialinio objekto – partizaninės Žemaičių apygardos žeminės-vadavietės atstatymu. Ši vadavietė susijusi su neeiline asmenybe – Vladu Montvydu.

Vladas Montvydas-Žemaitis buvo paskutinis, ilgiausiai Žemaičių apygardai vadovavęs partizanų vadas. Žemaitis, Etmonas, Dėdė– būdamas LLA nariu ruošėsi sovietų okupacijai ir su bendraminčiais nuo pirmų okupacijos dienų įsitraukė į kovą su okupantu. Priklausė Lietuvos partizanų Žemaičių apygardai, nuo 1948 m. paskirtas jos vadu. Jis vienas pirmųjų vadų, kuris propagavo tautos intelektualinės ir dvasinės rezistencijos svarbą, leido pogrindinę spaudą ir ją platino. Jo leidiniuose subrendo garsios, tragiško likimo poetės Irenos Petkutės talentas. Taip pat Montvydas buvo penkių vaikų tėvas, juos, ištrėmus motiną, augino ir slapstė paprastų žemaičių šeimos. Montvydas vaikus lankė ir jais rūpinosi iki pat savo tragiškos žūties. 1953 m. rugpjūčio 23 d. apsuptas NKVD dalinio, jis su savo adjutantu nusišovė.

Vladas Montvydas – iškili, mylima ir iki šiol žmonių menama asmenybė. Anuomet jis palietė ir sujungė beveik kiekvieną to krašto žmogų. Ir šiandien dar yra gyvas jo atminimas. Kino režisierė Agnė Marcinkevičiūtė, dalyvaudama Vlado Montvydo atminimo įamžinimo veikloje nuo pat atstatytos žeminės atidarymo, sumanė Vlado Montvydo bendražygių, ryšininkų, rėmėjų ir jo vaikų autentiškus pasakojimus pateikti memorialo lankytojams. Žeminėje įrengta vientisa 5 valandų trukmės audiovizualinė instaliacija.

Irena Montvydaitė-Giedraitienė – vyriausia duktė. Pasakoja, kaip sovietinė valdžia 1944 m. gruodį sudegino šeimos namus, o vėliau areštavo mamą. Irena ir kiti Montvydo vaikai augo pas žemaičių krašto žmones, svetimomis pavardėmis, lankė mokyklas. Irena baigė Palokysčio septynmetę mokyklą, vėliau – maisto pramonės technikumą, dirbo pieno produktų gamybos pramonėje. Ištekėjusi apsigyveno Jurbarke. Atgavus Lietuvai Nepriklausomybę, darbuojasi įamžinant partizaninių kovų atminimą, leidžia prisiminimus apie LLA kovas. Atkūrus LLA organizaciją, buvo jos pirmininkė. Dėl sveikatos 2022 m. pasitraukė iš aktyvios veiklos. Liko Garbės pirmininke.

Prisiminimais apie savo likimą dalijasi ir Irenos broliai bei sesuo: Algirdas Montvydas, gyvenantis Palangoje, Danutė Joana Montvydaitė-Birutienė, gyvenanti Šiauliuose, ir Rimontas Montvydas, gyvenantis Klaipėdoje.

Petras Bielskis, Lietuvos režisierius, teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras, prisimena spaudos platinimo ypatumus, kai vos išvengė teisme mirties nuosprendžio ir 1953–1955 m. už antisovietinę veiklą kalėjo Komijos lageriuose.

Teresė Rubšytė-Ūksienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 1953–1956 m. kalėjo Archangelsko ir Permės lageriuose. Iki arešto dirbo Jaunodavos ir Severėnų septynmetėse mokyklose, aktyviai talkino Vladui Montvydui.

Eugenija Lukauskienė, gyvenanti Varnių miestelyje, prisimena, kaip prie Vlado Montvydo davė partizanų priesaiką. Kaip žmonės rėmė partizanus ir slėpė Vlado Montvydo vaikus, pasakojo Antanas Genys iš Varnių, eidamas 93-iuosius mirė pernai lapkritį. Stanislovas Bidva prisimena unikalų atvejį, kaip Vladas Montvydas organizavo tremtinių pargabenimą į Lietuvą iš Sibiro.

Su apygardos vadu Vladu Montvydu bendravo ir Vytautas Dinapas, o mokytojas Vytautas Jokūbka darė partizanų nuotraukas. Abu gyveno Pašilėje, Kelmės raj. Vanda Valiūtė, gimusi Karūžiškėje, už pagalbą partizanams ištremta į Kazachstaną ir tik prieš mirtį 2021-aisiais sugrįžusi į Lietuvą, spėjo pasidalinti prisiminimais, kaip ji buvo tardoma, uždaryta stribyne kartu su Vlado Montvydo žmona.

Vaizdo instaliacijos „Vlado Motvydo kovų takais“ autoriai Agnė Marcinkevičiūtė ir Albertas Vidžiūnas džiaugiasi, kad iniciatyva palankiai buvo sutikta Laisvės kovų atminimo puoselėtojų bendruomenėje. Autoriai dėkoja žmonėms, kurie palaikė projektą ir konsultavo negailėdami nei laiko, nei jėgų: Irenai Bronislavai Montvydaitei-Giedraitienei, Teresei Rubšytei-Ūksienei, Loretai Kalnikaitei, Antanui Ivinskiui, Andriui Bajorūnui, Antanui Rašinskui.

Projekto rėmėjai:

Lietuvos kultūros taryba, Šilalės rajono savivaldybė ir Varnių vyskupo M. Valančiaus bendruomenė.