Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas

Suvalkijos kraštas garsėja savo žymiais žmonėmis. Iš čia kilo tokie tautos žadintojai ir dainiai kaip Vincas Kudirka, dr. Jonas Basanavičius, Salomėja Nėris, Antanas Vaičiulaitis, Kazys Bradūnas. Būtų neįmanoma ir išvardinti, kiek šviesaus proto ir nuostabių žmoniųšiame krašte gyvena dar ir šiandien. Tam, kad atsirastų Vilkaviškio krašto šviesuoliai reikėjo ir ypatingų sąlygų. Daugybę gimnazistų, pasklidusių vėliau po pasaulį ir vadinamų šviesuoliais ne tik savame, bet ir svetimame krašte, mokytis pradėjo Vilkaviškyje, katalikiškoje „Žiburio“ draugijos gimnazijoje. Nuo 1978 metų šiame kultūros paveldo fondo objekte yra įsikūrusi Vilkaviškio krašto viešoji biblioteka. Vilkaviškiečiai ir toliau į buvusį „Žiburio“ gimnazijos pastatą ateina pasisemti išminties: skaito knygas, mokosi kompiuterinio raštingumo pagrindų, dalyvauja įvairiuose renginiuose. Kartkartėmis aplankyti buvusios „Žiburio“ gimnazijos atvyksta ir buvusių gimnazistų giminės. Vilkaviškio krašto biblioteka tapo miestelio kultūros traukos centru, kur dažnai skaitoma poezija, vyksta kultūriniai renginiai, vykdomi įvairūs projektai.

Seniausias pastatas mieste

Buvęs Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijos pastatas iškilo 1882 – 1884 metais. Kaip teigė kraštotyrininkė G. Dzikanavičienė, tai seniausias pastatas visame Vilkaviškyje, kurio istoriją tikrai verta prisiminti. Nuo tos dienos, kai vos atsirado miesto centre, šiuo metu už Švč. M. Marijos Apsilankymo katedros, stovintis raudonų plytų pastatas jau 1902 metais tapo pasieniečių kareivinėmis, tačiau neilgai trukus, dar prieš Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, pastatas buvo parduotas vilkaviškiečiams Juozui Plečkaičiui ir Karoliui Šefleriui. Tiesa, ne vienintelė „Žiburio“ draugijos gimnazija šeimininkavo dabartiniame Vilkaviškio krašto viešosios bibliotekos pastate. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, 1908 metais, čia veikė rusiška berniukų gimnazija, kurioje buvo tik dvi klasės, o mokinių iš viso buvo 34. Vėliau 1918 metais buvo įkurta katalikiškos „Žiburio“ draugijos gimnazija. Jai vadovauti buvo paskirtas Steponas Vaitkevičius. Tuometinė mokymo įstaiga sparčiai plėtėsi ir 1924 metais čia buvo jau virš 400 mokinių. 1930 m. gimnazija tapo suvalstybinta ir jai buvo suteiktas dr. Jono Basanavičiaus vardas. Mokslas tuo metu buvo mokamas ir kainavo ne mažai – 75 lt per mėnesį. Suprantama, kad tada ne kiekvienas žmogus galėjo leisti tokius pinigus vaikų mokslui, todėl nuo šių mokesčių dalinai buvo atleisti labai gerai besimokantys arba iš neturtingų šeimų vaikai. Valstybės tarnautojų ir mokytojų vaikai už mokslą visiškai nemokėjo. Pamokos vyko panašios kaip ir šiandien: gimnazistai mokėsi įvairių kalbų, tiksliųjų mokslų, buvo ir kūno kultūros pamokos. Gimnazija šiandien atsimenama dėl to, kad joje karčias mokslo šaknis teko krimsti poetams Kazui Bradūnui, Petrui Karužai, Juozui Tysliavai, Salomėja Nėrei, rašytojams Kotrynai Grigaitytei, Petronėlei Orintaitei, Julijai Švabaitei, Antanas Vaičiulaičiui, visuomenininkui, žurnalistui Kazui Karužai, kalbininkui Juozui Senkui, pirmajai Lietuvos parašiutininkei, lakūnei Antaninai Liorintaitei. „Žiburio“ gimnazijos reikšmė didelė ir neaebejotina. Jos auklėtiniai pasklido po visą pasaulį garsinti ne tik Suvalkijos, tačiau ir visos Lietuvos vardo. Juose įsišaknijo pagarbos, meilės savo kraštui ir humanitarinės vertybės. Tiesa, „Žiburio“ gimnazijoje buvo mokoma ne tik humanitarių mokslų, čia tai pat buvo dėstoma sustiprinto profilio matematika, gamtos mokslai.

Kraštotyrininkė prisiminė, kad kadaise Vilkaviškio viešosios bibliotekos pastate veikė ir kalėjimas, kuriame bausmę atliko politiniai kaliniai. Pasak kraštotyrininkės G. Dzikanavičienės, būdavę ir taip, kad kaliniai, kurie atliko bausmę pastato rūsyje, klausydavosi, ką gimnazijos mokytojai dėsto savo mokiniams viršuje.

Biblioteka – kultūros traukos vieta

Buvę gimnazistai iki šiol nepamiršta savo savo gimtųjų vietų ir Vilkaviškio krašto bibliotekoje apsilanko šiandien. Tiesa, išlikusių gyvų rašytojų ir visuomenės veikėjų, kurie kadaise mokėsi Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijoje, gyvų beveik nėra išlikę, tačiau tradiciją aplankyti savo buvusią gimnaziją tęsia jų vaikai. A. Vaičiulaičio dukros į Vilkaviškį atvyksta iš JAV ir čia organizuoja renginius, rašinių konkursus. Vilkaviškio krašto biblioteka palaikė ryšius ir su poetu K. Bradūnu, kol jis buvo gyvas. K. Bradūnas yra tapęs Vilkaviškio miesto garbės piliečiu. Nuo 1972 metų bibliotekoje yra įsteigta S. Nėries vardo literatūrinė premija, vyksta S. Nėries literatūriniai skaitymai.

Vilkaviškio krašto biblioteka gali pasidžiaugti išplėstais savo literatūros fondais, joje tiek jaunas, tiek senas žmogus gali naudotis internetu, užsisakyti norimus leidinius. Bibliotekos fonduose galime aptikti vertingų retųjų leidinių: visus A. Vaičiulaičio JAV leisto žurnalo „Aidai“ numerius, J. Basanavičiaus 1925 metų „Dėliai Deidaliaus ir jojo labyrinto“, A. Kriščiukaičio-Aišbės 1905 metų „Kas teisybė – tas ne melas“, J. Skinkio 1932 metų „Kunigaikštis Ringaudas arba mūšis ties Akmene“ ir 1913 metų E. Rugienės dramą „Smuklė“. Atskiras fondas bibliotekoje yra knygų su autografais, kurias bibliotekos darbuotojos surinko įvairių renginių metu.

Vilkaviškio krašto biblioteka daug bendrauja ir su mažaisiais skaitytojais: juos lanko darželiuose, mokyklose, renkama geriausia vaikų literatūros metų knyga, yra rengiama „Vaikų knygos šventė“, kuri vyksta jau šešerius metus. Įvairius leidinius Vilkaviškio krašto bibliotekoje gali skaityti moksleiviai, studentai ir vyresnio amžiaus žmonės. Pastarieji bibliotekos skaitytojai čia užsisako ne tik knygas, tačiau mokosi ir kompiuterinio raštingumo pagrindų, biblioteka dalyvauja projekte „Mokinti kitus“. Visoje Vilkaviškio krašto bibliotekos sistemoje šiuo metu yra apie 9000 skaitytojų.

Kiekvienai metais šioje bibliotekoje vyksta ir įvairūs, lankytojus pritraukiantys, tradiciniai renginiai. Kiekvieną pavasarį Vilkaviškio viešoji biblioteka pasitinka poezijos skaitymais, tai pat vyksta šiaurės šalių bibliotekų savaitė, rengiami poezijos skaitymai netradicinėse erdvėse (prie Meilės tilto), kiekvienais metais yra skiriamas renginys žymiam kraštiečiui, tai pat minima Europos diena. Bibliotekoje yra įsikūręs literatų ir moterų „Lelijos“ klubai.

Vilkaviškio krašto bibliotekos direktorė V. Gilienė viltingai laukia 2014 metų finansavimo kultūros paveldo objektams ir tiksi, kad vilkaviškiečiams atsivers kiek gražesnės durys į bibliotekos kuriamą žinių ir fantazijos pasaulį. Juk viskas čia yra daroma dėl pačių skaitytojų gerovės.

Nuotrukose:

1. Vilkaviškio viešosios bibliotekos pastatas

2. Bibliotekos kraštotyrininkė G. Dzikanavičienė ir direktorė V. Gilienė

3. Retasis leidinys J. Basanavičiaus 1925 metų „Dėliai Deidaliaus ir jojo labyrinto“