„Magnificat leidiniai“ išleido humanitarinių mokslų daktarės, vertėjos ir kultūrinės bei katalikiškos žiniasklaidos bendradarbės Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės knygą „Žiedas ir priesaika“. Knyga skirta tiems, kurie planuoja vestuves Bažnyčioje, tačiau daug ko nežino ir nesupranta.

 „Pats įdomiausias klausimas man buvo tai, kodėl žmonės, šiaip jau beveik nelankantys bažnyčios ir ja nesidomintys, nusprendžia, kad jų vestuvėms reikalingos religinės apeigos. Turiu pripažinti, kad jokio paprasto ir aiškaus atsakymo taip ir neradau. Gal net priešingai, kuo labiau giliniesi, tuo atsakymas atrodo sudėtingesnis ir net slėpiningesnis.  Aiškiai matau tik tiek, kad labai dažnai tai nėra vien estetinis sprendimas, fonas fotosesijai ar įmantrus spektaklis. Kad ir kaip mėgintų įvardyti – o įvardyti juo sunkiau žmogui, negyvenančiam sąmoningo religinio gyvenimo ir todėl neturinčiam atitinkamo žodyno, – iš esmės jie sako, kad tokią svarbią gyvenimo akimirką, darant tokį reikšmingą sprendimą ir prisiimant tokį didelį įsipareigojimą, jiems reikalinga Dievo malonė“, – teigia G. Gailiūtė-Bernotienė.

Knygoje pradedama nuo platesnių pasvarstymų, kaip apskritai nuspręsti, ar porai reikia tuoktis bažnyčioje, ar ne, suprantama „žmonių kalba” paaiškinama, kas yra sakramentas apskritai ir ko Bažnyčia moko apie santuoką.

Toliau pereinama prie praktiškesnių klausimų – kokių dokumentų reikia norint susituokti bažnyčioje, kaip bendrauti su kunigu, kas ta „auka pagal išgales”. Galiausiai pateikiama visa Santuokos apeigų liturgija, paaiškinama, kurias jos dalis vestuvininkai gali pasirinkti patys, kur gali įsitraukti vestuvių svečiai ir netgi kada reikia stotis, sėstis ir klauptis.

Knygos ištrauka

Taigi, svarstydami, ar jums reikia tuoktis Bažnyčioje, iš tikrųjų turite apmąstyti, ar norite tapti sąmoningesniais katalikais. Tai, beje, nekenkia ir katalikams, kurie save laiko ganėtinai sąmoningais. Aš, pavyzdžiui, ruošdamasi savo vestuvėms, sugalvojau parašyti knygą apie vestuves Bažnyčioje – ir tą turiu galvoje ne maivydamasi. Kai galvojau apie Bažnyčios mokymą santuokos ir šeimos klausimais, kai mėginau jo šviesoje matyti savo šeimą, ar tuomet – dar tik svajonę apie ją, įžvelgiau didelę ir man labai brangią Bažnyčios išmintį, geriau apmąsčiau daug dalykų, kuriems iki tol neteikiau didelės reikšmės, nes jie man nebuvo aktualūs, ir, svarbiausia, man kilo noras pasidalyti tuo su kitais – o tai reiškia, tapti aktyvesne, veiklesne Gerosios Naujienos skelbėja.

Tačiau kaip tik sąmoningiems, praktikuojantiems katalikams dažniausiai apskritai nekyla klausimas, ar jiems tuoktis Bažnyčioje. Toks klausimas nekyla ir žmonėms, kurie yra gerai apmąstę savo santykį su Bažnyčia ir tuo, ką ji skelbia, ir apsisprendę, kad tai jiems tikrai svetima, nepriimtina ar gal net priešiška. Labiausiai toks klausimas kyla žmonėms, kurie tiksliai nežino, ar jie katalikai, ar ne, ir dažnai taip būna todėl, kad niekas anksčiau jų nepaskatino rimtai apie tai susimąstyti. Jie yra priėmę vadinamuosius įkrikščioninimo sakramentus (Krikštą, Švenčiausiąjį Sakramentą ir Sutvirtinimą), eina į bažnyčią per Kalėdas ir Velykas, kur jiems geriausiu atveju gražu, o blogiausiu – nuobodu, bet „taip reikia“, galbūt turi pamaldžią mamą ar močiutę, gal net iki šiol moka mintinai dešimt Dievo įsakymų. Tačiau jie neturi susiformavusių kasdienio pamaldumo praktikų ir įpročių, nuolat nepriima sakramentų (neina išpažinties, nesilanko Mišiose be ypatingos progos, nepriima Komunijos), tikriausiai nėra skaitę, juolab rimčiau pastudijavę Šventojo Rašto, o apie Bažnyčios mokymą žino tik iš nuogirdų.

Kai klausiau žmonių, kodėl jie nori tuoktis Bažnyčioje (o ne tik santuokų rūmuose), dauguma sakydavo, kad taip jiems atrodo gražu, šventa ir iš- kilminga. Bažnyčia irgi mano, kad vestuvės – jūsų vestuvės – yra gražu, šventa ir iškilminga, tačiau šiems pakankamai abstraktiems žodžiams priskiria konkretesnę prasmę. Taigi, spręsdami, ar norite tapti sąmoningesniais katalikais, turite pamėginti priskirti konkretesnę prasmę įvairiems savo teiginiams apie Dievą, Bažnyčią, tikėjimą, religiją ir t. t. Norite susituokti „Dievo akivaizdoje“? Kokio konkrečiai Dievo? Kodėl bažnyčia yra „Jo akivaizda“, o santuokų rūmai – ne? Ar jūsų Dievas nėra visur? Ar Jis jus pasmerks, jeigu susituoksite valdiškai? Kuo pasireikš Jo pasmerkimas, ar jūsų šeima dėl to bus nelaiminga, jai kas nors nesiseks? Ar jūsų Dievas nėra geras ir mylintis, jeigu gali jus šitaip pasmerkti ir nubausti? Kodėl jūsų vestuvės apskritai vertos Dievo dėmesio? Ar manote, kad taip labai Jam rūpite? Kodėl, iš ko sprendžiate? Kokias dar galite prisiminti gyvenimo akimirkas, kai rūpėjote Dievui? Jei manote, kad Bažnyčia šiaip jau nereikalinga jūsų asmeniniam santykiui su Dievu palaikyti, tai kodėl jos staiga prisireikia per vestuves? Ir taip toliau.

Šitie klausimai galbūt truputį provokuojantys, bet jie nėra skirti pasišaipyti ar paerzinti. Tai vis šiokia tokia pradžia, mėginant apmąstyti savo tikėjimą ir santykį su Dievu. Svarbiausia pradėti nuo išeities taško: jei jums kyla net ir neaiškus, miglotas noras tuoktis būtent Bažnyčioje, tai laikykite Dievo kvietimu už- megzti artimesnius santykius. Gal ir nepavyks, tada Dievas pabandys dar kartą ir dar ne vieną kartą – Jo meilė labai atkakli. Bet pamėginti verta. (…)

„Magnificat leidiniai“ inform.