Dim. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt
Balandžio 27 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių salėje įvyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) suvažiavimas.
LLKS turi savo istoriją. Šiek tiek žvilgtelėkime į ją. Ji susijusi su Lietuvoje vykusiu partizaniniu karu, siekusiu atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Kovos sąjūdis tuomet jungė Tauro, Dainavos, Prisikėlimo, Didžiosios kovos, Kęstučio ir Vyties partizanų apygardas. Pats „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio“ pavadinimas buvo patvirtintas Minaičiuose 1949 m. vasario mėn. vykusiame pirmame Lietuvos partizanų vadų suvažiavime. Suvažiavimas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku vienbalsiai išrinko Lietuvos kariuomenės karininką Joną Žemaitį-Vytautą, ėjusį šias pareigas iki jo suėmimo 1953 m.
Prisimintina, kad šio suvažiavimo metu – vasario 16 dienos posėdyje buvo priimta garsioji Deklaracija, kuri sudarė teisinį ir politinį ginkluoto pasipriešinimo sovietiniam okupantui pagrindą.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdis atkurtas atgavus Lietuvos nepriklausomybę – 1990 metais. 1995 m. Sąjūdžio Prezidiumo pirmininku buvo išrinktas Vyčio kryžiaus kavalierius, šaulys ir ateitininkas, buvęs Tauro apygardos partizanas dim. pulkininkas Jonas Čeponis – Vaidevutis. Štabo viršininku išrinktas taip pat buvęs partizanas, Vyčio kryžiaus kavalierius, dim. mjr. Vytautas Balsys- Uosis. 2004 metais jo pavaduotoju tapo Lietuvos laisvės kovų dalyvis, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierius dim. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas. 2019 m. mirus Vytautui Balsiui, LLKS štabo viršininko pareigas ėjo Lietuvos kariuomenės kūrėjas, karys savanoris dim. mjr. Gediminas Reutas.
LLKS Prezidiumo pirmininkas Jonas Čeponis dėl sunkios ligos negalėdamas eiti savo pareigų, 2019 m. paprašė jį pavaduoti Giedrių Gatavecką, įpareigodamas šį rūpintis monsinjoro Alfonso Svarinsko idėjos įgyvendinimu – Lietuvos partizanų memorialo statyba Kryžkalnyje.
Dabartinio LLKS gretos gerokai susiaurėjusios, daugelis iš jo aktyvių narių jau ilsisi Viešpaties namų buveinėje. Tačiau LLKS tikslas išliko: saugoti Lietuvos nepriklausomybę, saugoti ir puoselėti jos istorinę Atmintį, mūsų tautos dvasines ir materialines vertybes, laisvės kovotojų atminimą, žadinti ir palaikyti žmonių širdyse patriotinę nuostatą, skatini vis geresnį savo Tėvynės pažinimą, laisvės kovų istoriją. Sąjūdį šiek tiek papildo nauji nariai, pripažįstantys LLKS įstatus ir jo rėmėjai.
Praėjusį šeštadienį vykusio Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio suvažiavimo salė pasipuošė įneštomis mūsų valstybės ir LLKS vėliavomis. Pagarbiai sugiedotas Lietuvos himnas. Suvažiavimui pirmininkauti išrinkti dim. mjr. Gediminas Reutas ir vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas. Ataskaitinį pranešimą padarė ėjęs LLKS pirmininko pareigas Giedrius Gataveckas, pažymėjęs sėkmingą Lietuvos partizanų memorialo Kryžkalnyje dalinį užbaigimą, apgailestaudamas likusios memorialo dalies – informacinio centro įrengimo stabtelėjimą dėl lėšų nebuvimo ir valdžioje esančių abejingumo, pagyrė štabo veiksmingą darbą.
Vykusiose diskusijose aktyviai dalyvavo Vida Narmontienė, Martyna Bikuličienė, Danguolė Urbonienė, Saulius Černa ir kiti suvažiavimo dalyviai.
Kalbėjęs Saulius Černa kritikavo Seimą už nenorą pasmerkti, kaip nusikalstamą, komunistų partiją, pažymėjęs esamas jėgas, norinčias suniekinti, nesant tikrų įrodymų, kai kuriuos tikrus Lietuvos patriotus – laisvės kovų dalyvius, kritikavo Pasvalio rajono valdžią už Jakūbonių kaimo kapinaitėse esančius apleistus partizanų, žuvusių 1945 metais Ažagų – Eimuliškių kautynėse su sovietų kariauna, kapus.
Gediminas Reutas pasidžiaugė, kad dalyvauta rastų užkastų partizanų palaikų palaidojimo iškilmėse, pageidavo, kad LLKS veikloje dalyvautų daugiau jaunimo, kad vietų savivaldybės geriau prižiūrėtų laisvės kovotojų kapus, jų atminimui pastatytus paminklus, kad čia ryškiau pasireikštų ir mokyklų bendruomenės.
Zigmas Tamakauskas kalbėjo apie jaunimo patriotinį ugdymą, prisimindamas savo buvusio dėstytojo universitete akademiko Zigmo Zinkevičiaus žodžius, kad prieškarinėje Nepriklausomoje Lietuvoje mokiniai buvo ugdomi patriotine dvasia, pakėlusią jaunimą vėliau priešintis ir į mūsų kraštą įsiveržusiems okupantams, dabar – mokyklose daugiausiai kalbama tik apie pilietiškumą…
Šiuos įžymaus akademiko pasakytus žodžius turėtų išgirsti ir šiandieniniai valdžios žmonės, nustatydami jaunimo auklėjimo ir ugdymo gaires. Kai kurie vadinami Lietuvos piliečiai neturi jokios patriotinės dvasios, palaikydami net mūsų valstybei priešiškas jėgas. Dažnai patriotizmo ar tautinės savimonės turėjimo, kaip ir valstybinės kalbos vartojimo reikiamybė, nustumiama į pakraštį. Patriotizmo idėjų maža arba visai nėra istorijos vadovėliuose. Jas užgožia vadinamo „kritinio mąstymo“ ugdymas su geroka saviplakos bei liberalaus kosmopolitinio mišinio doze. Neseniai per žiniasklaidą reklamuota Kalbos diena, diktanto rašymas. Tačiau tikrovėje kaskart siaurėja valstybinės kalbos vartojimo erdvė mūsų valstybėje. Kai kuriose viešojo aptarnavimo įstaigose jau negalima susikalbėti lietuviškai. Reklaminėse iškabose vis labiau mirga nelietuviški žodžiai, per radiją ir televiziją vis labiau sklinda mums visiems suprantamų gražių lietuviškų žodžių pakaitalai – vadinamieji „tarptautiniai“ žodžiai ar tiesiog nebūdingi mūsų kalbai taršalai, mažinamos lėšos lietuviškai skaitmenizacijai įdiegti, užsienietiški asmenvardžiai ir vietovardžiai įvairaus pobūdžio leidiniuose, rodant savo „išsimokslinimą“, rašomi ne pagal tarimą, bet pagal jų „autentišką“ išvaizdą, griaunančią lietuvių kalbos tarseną. Seime Laisvės frakcijos atstovė pasiūlė leisti moteriškų pavardžių galūnes rašyti su raide „a“. Tai prieštarautų įprastiniams moterų pavardžių darybos principams. Dar siūloma įteisinti diakritinius ženklus asmenvardžių rašymo dokumentuose. Toks įteisinimas sukeltų pavojų bendrinei lietuvių kalbai, pačiam lietuvių kalbos savitumui.
Apie mūsų kalbos skurdinimą ne sykį rašyta bei kreiptasi į valdančiuosius ir kalbos oficialius saugotojus bei tvarkytojus. Atsakydama į tai – Valstybinės kalbos inspekcija ir komisija demonstruoja savo bejėgiškumą… – pabrėžė baigdamas savo kalbą Z. Tamakauskas.
Pasibaigus diskusijoms, pirmininkaujantis susirinkimui Zigmas Tamakauskas pateikė projektinę rezoliuciją dėl valstybinės kalbos vartojimo ir siūlymą dėl Vilniaus S. Nėries gimnazijos vardo ir gatvių pavadinimo pakeitimo. Visi suvažiavimo dalyviai rezoliucijai ir siūlymui pritarė. Vida Narmontienė, atstovavusi ir Lietuvos politinių kalinių bei tremtinių sąjungai, patarė rezoliuciją bei siūlymą nusiųsti tarp kitų, ir Respublikos Prezidentui. Pakilusios rankos šiam pasiūlymui pritarė.
Vienbalsiu suvažiavimo dalyvių pritarimu Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio pirmininku buvo išrinktas Giedrius Gataveckas, štabo viršininku – dim. mjr. Gediminas Reutas, jo pavaduotoju – dim. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas. Į LLKS tarybą vietoj atsistatydinusios LRS narės Angelės Jakavonytės išrinkta žinomo partizano, Laisvės premijos laureato Bronislovo Juospaičio – Direktoriaus, mirusio 2021 metais, dukra panevėžietė Danguolė Urbonienė.
Palinkėta suvažiavimo dalyviams aktyviai dalyvauti gegužės 12 dieną Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose ir referendume dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo.
***
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis
J. E. Gitanui Nausėdai –
Lietuvos Respublikos Prezidentui.
Gerb. Jurgitai Šiugždinienei –
Lietuvos Respublikos Seimo
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkei.
Gerb. Valdui Benkunskui –
Vilniaus merui.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio suvažiavimo,
įvykusio 2024 m. balandžio mėn. 27 d.,
PASIŪLYMAS
2024-04-27
Kaunas
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio suvažiavimas siūlo Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją ar kurią nors gatvę pavadinti daug Lietuvai nusipelniusios mūsų legendinės žvalgės, spaudos ir visuomenės veikėjos Marcelės Kubiliūtės vardu. Jos vardu pavadinta mokykla prisidėtų prie mokinių patriotinio ugdymo, skatintų mokinius labiau domėtis mūsų laisvės kovomis, Lietuvos istorija.
Pavadintos M. Kubiliūtės vardu gatvės taip pat skatintų žmones pasidomėti šios moters asmenybe ir veikla, garbingais Lietuvos istorijos puslapiais.
Suvažiavimo pirmininkai
Gediminas Reutas
Zigmas Tamakauskas
***
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis
J. E. Gitanui Nausėdai –
Lietuvos Respublikos Prezidentui.
Gerb. Viktorijai Čmilytei- Nielsen –
LR Seimo Pirmininkei.
Gerb. Ingridai Šimonytei –
LR Ministrei Pirmininkei.
Gerb. Pauliui Saudargui –
Lietuvos Respublikos Seimo nariui,
Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkui.
Gerb. Simonui Kairiui –
Lietuvos Respublikos kultūros ministrui.
Gerb. Audriui Valotkai –
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkui.
Gerb. Violetai Meiliūnaitei –
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkei.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio,
įvykusio 2024 m. balandžio mėn. 27 d.,
KREIPIMASIS
2024-04-27
Kaunas
Lietuvių kalba atlaikė visų okupacijų metais kėlusias grėsmes jos gyvavimui. Tačiau dabartinėje Nepriklausomoje Lietuvoje vėl nerimą kelia vis didėjanti nelietuviškų žodžių gausybė viešose iškabose Vilniaus, Kauno ir kitų didelių mūsų miestų gatvėse, išstumiantys lietuviškus užrašus, lietuviškus žodžius. Sunku suprasti, kur esame – Lietuvoje ar užsienyje. Suprantame, kad firmų ar prekių pavadinimai neverčiami į lietuvių kalbą, tačiau jų turinys turėtų būti užrašytas ir valstybine kalba. Pvz., daug kur mirga atsidariusių prekyviečių žodis CAFFEINE – greta jokio lietuviško žodžio nėra. Greta turėtų būti parašyta ir tos prekyvietės turinys – KAVINĖ. Nėra lietuvių kalba paaiškinimų prie tokių užrašų kaip VERO CAFE, BAGS8, MORE, MUST BEE ir pan. Tik angliški žodžiai „puošia“ ir nutiestus dviračių takus. Negalime Lietuvoje lietuviškai susikalbėti su kai kuriais pavežėjais (taksistais), prekybininkais ir kt.
Per televiziją ir radiją dažnai sklinda lietuviškų žodžių pakaitalai – vadinamieji „tarptautiniai“ žodžiai ar tiesiog taršalai – VAU, OKEI, NARATYVAS, ALGORITMAS, HOBIS, HITAI, ŠOU, KOMUNIKUOTI (bendrauti), LOKACIJA (buveinė, vietovė) ir kt.
Seime siūloma moteriškų pavardžių galūnes leisti rašyti su raide „a“, siūloma įteisinti diakritinius ženklus asmenvardžių rašymo dokumentuose.
Toks įteisinimas sukeltų pavojų bendrinei lietuvių kalbai, pačiam lietuvių kalbos savitumui.
Vis labiau pažeidžiamas valstybinės kalbos vartojimo įstatymas. Priimti nutarimai dėl viešosios informacijos valstybine kalba pateikimo ne visuomet vykdomi, mažai kontroliuojami.
Prašome sustabdyti chaotišką svetimvardžių rašymo tvarką, leidžiančią užsienietiškus asmenvardžius ir vietovardžius rašyti įvairaus pobūdžio leidiniuose ne pagal tarimą, bet pagal jų „autentišką“ išvaizdą, griaunančią lietuvių kalbos tarseną. Tokią vadinamą „autentišką“ išvaizdą galima būtų parašyti skliaustuose.
Reikalaujame sustabdyti kiekviename žingsnyje rėkiančią viešųjų užrašų agresyvią reklamą nelietuvių kalba.
Prašome parengti tinkamus lietuviškus žodžius ir lietuvišką rašybą skaitmeninėje erdvėje ir atsiradusiose naujovėse.
Patariame apmokestinti nepaisančius Valstybinės kalbos įstatymo – solidžiu metiniu mokesčiu.
Reikalaujame išlaikyti lietuviško žodžio orumą, jo veiksmingumą, užkertant kelią nesaikingam svetimžodžių ir vadinamų „tarptautinių“ žodžių vartojimui.
Tuo reikalu ne kartą buvo kreiptasi į Valstybinės kalbos inspekciją, Kalbos komisijos pirmininkę, į Kauno miesto savivaldybės kalbos tvarkytoją ir į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Tačiau šios įstaigos rodydamos savo bejėgiškumą, raštus siuntinėja viena kitai – nuo ainošiaus pas kaipošių…
Pritariame Kauno deputatų klubo, Lietuvos politinių kalinių tremtinių sąjungos ir kitų visuomeninių organizacijų išreikštam rūpesčiui dėl valstybinės kalbos vartojimo erdvės siaurinimo ir jos ignoravimo.
Suvažiavimo pirmininkai
Gediminas Reutas
Zigmas Tamakauskas
