Laisvės premijos laureatas Petras Plumpa su jį sveikinusiais d. mjr. Edvardu Stralecku, lietuviško ginklo kūrėju Algirdu Petrusevičiumi, ats. mjr. Gediminu Reutu, LR Seimo nare Angele Jakavonyte ir d. vyr. ltn. Zigmu Tamakausku. Romo Eidukevičiaus nuotr.
Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierius, www.voruta.lt
Į šventinius Sausio 13-osios, kaip ir į Kovo 11-osios Seimo posėdžius, visada buvo kviečiami dalyvauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovai. Tik LR Seimo narės Angelės Jakavonytės ir Seimo Pirmininkės Pavaduotojo Pauliaus Saudargo pastangų dėka LLKS atstovai pačiomis paskutinėmis dienomis buvo pakviesti ir šį kartą. Atvykome dviese – kartu su LLKS štabo viršininku ats. mjr. Gediminu Reutu. Aldona Grigaitienė ir Algimantas Kurlavičius dėl ligos negalėjo dalyvauti.
LR Seimo šventiniame posėdyje kalbėjo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Laisvės gynėjas Rimantas Olšinskas, Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia Ana Luisa Monsė, Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė.
Taip pat skaitykite
Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė šiltais žodžiais pristatė Laisvės premijos laureatą Petrą Plumpą – antisovietinio pasipriešinimo dalyvį, pogrindinės spaudos leidėją, legendinės „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ aktyvų bendradarbį, švietėją ir publicistą. Skambant muzikos garsams ir aidint susirinkusių gausiems plojimams, laureatui LAISVĖS statulėlę ir skirtą premiją įteikė Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
Savo padėkos kalboje Petras Plumpa išreiškė didelę pagarbą žuvusiems Lietuvos partizanams ir kitiems kovojusiems už Lietuvos laisvę. Jis sakė: Pagrindinis šios dienos atminimas ir pagarba priklauso tiems brangiems mūsų tėvynainiams, kurie savo krauju aplaistė mūsų žemę – prie televizijos bokšto, prie Medininkų, prie Seimo ir kitur. Jokios premijos jų Aukos neatlygins ir jokie žodžiai jų artimųjų nepaguos. Belieka tik nuoširdžiai palinkėti, kad jie ilsėtųsi ramybėje ir amžinojo gyvenimo šviesa jiems nuolat šviestų. Būkime dėkingi ne tik išėjusiems į Amžinybę, bet ir tiems, kurie šiandien Ukrainoje kovoja sunkią, kruviną, bet teisėtą kovą už savo ir visų mūsų laisvę.
Kita Laisvės premija buvo skirta Europos Parlamentui, kurį čia atstovavo pati Europos Parlamento Pirmininkė Roberta Metsola. Savo kalboje ji pažymėjo, kad ši premija – tai didelė garbė Europos Parlamentui, kurį įkvėps dar labiau remti tautų apsisprendimo teisę ir demokratiją, kovojančią dėl savo laisvės Ukrainą.
Pasibaigus Seimo posėdžiui, nusidriekė didelė eilė, norinčių pasveikinti garbingąjį laureatą Petrą Plumpą. Mes jį nuoširdžiai pasveikinome Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vardu, padėkodami jam už jo pasiaukojimą, už nuveiktus kilnius darbus Lietuvos labui, palinkėjome jam kuo geriausios sveikatos, Dievo palaimos jo tolimesnio gyvenimo žingsniams. Taip pat įteikėme Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Padėkos raštą. Kartu su mumis Laureatą sveikino Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos pirmasis Kauno rinktinės vadas, garbės savanoris, dimisijos mjr. Edvardas Straleckas, LLKS tarybos narė Angelė Jakavonytė, lietuviško šaunamo ginklo kūrėjas Algirdas Petrusevičius, LGGRTC vyr. patarėjas Raimundas Kaminskas ir Lietuvos kariuomenės kūrėjas Romas Eidukevičius.
Pakeliui į namus stabtelėjome Vievyje. Čia miestelio aikštėje, netoli Šv. Onos bažnyčios prie pastatytos paminklinės Atminimo lentos, pagerbėme unitų Bažnyčios aktyvų dvasininką – mokslininką, filologą Motiejų [Meletijų] Smotrickį – Vilniaus, Leipcigo, Niurnbergo, Vitenbergo universitetų auklėtinį, daug nusipelniusį Lietuvos mokslui ir kultūrai. Vievyje jis mokytojavo Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno brolijos pastangomis čia buvusiame vienuolyne įkurtoje mokykloje. Jis buvo ir LDK didžiojo etmono, žinomo karvedžio, nugalėjusio 1514 m. prie Oršos žymiai skaitlingesnę rusų kariuomenę, sūnaus mokytojas. (Unitai – Rytų apeigų katalikų Bažnyčios nariai.)
Motiejus Smotrickis daugiausiai žinomas kaip „Slavų kalbos gramatikos“ autorius. Ši gramatika, turėjusi 495 puslapius, apie du šimtmečius buvo slavų kalbų pagrindas. Ji išleista 1619 metais gerai įrengtoje Vievio vienuolyno spaustuvėje.
Vievyje šiam iškiliam ukrainiečių tautos sūnui Motiejui Smotrickiui, paminklinė lenta, simbolizuojanti atverstą knygą, įrengta 2002 metais. Ant šios paminklinės Atminimo lentos lietuvių ir ukrainiečių kalbomis užrašyta: 1618 – 1619 m. Vievyje Vilniaus brolijos spaustuvėje (Bogdano Oginskio labdaros dėka) įžymusis ukrainiečių bažnyčios ir švietimo veikėjas, žinomas filosofas Maksimas –Meletijus Smotrickis (apie 1575-1634 m. sausio 9 d.) išleido pirmą pilną bažnytinės slavų kalbos gramatiką, padėjusią pamatus slavistikos mokslui Rytų Europoje, „Slavų kalbos gramatikos taisyklės“. M. Smotrickis mirė dabartinėje Ukrainoje 1633 metais, būdamas Dermanio unitų vienuolyno viršininku.
Pagerbus M. Smotrickį, savo veikla padariusį daug kam žinomą Vievį, pasivaišinome kvapnia lietuviškų žolelių arbata gražiai pasivadinusioje „Sėkmės užeigoje“.
