Grant parke rankomis susikibo per 1000 į renginį atvykusių dalyvių. Živilės Gurauskienės nuotr.

Živilė GURAUSKIENĖ, Čikaga, JAV, www.voruta.lt

Rugpjūčio 25 dieną Čikagoje, Grant parke, prie legendinio Buckingham fontano, rankomis susikibo per 1000 į renginį atvykusių lietuvių, latvių ir estų prisiminti prieš 80 metų, 1939 m. rugpjūčio 23 dieną, Vokietijos ir Sovietų Sąjungos atstovams, vykdant Hitlerio ir Stalino nurodymus, pasirašytą sutartį, vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą, Baltijos šalis, praradus joms nepriklausomybę, ištrynusį iš pasaulio žemėlapio.

Prieš 30 metų, 1989 m. rugpjūčio 23–iąją, minint šios sukakties 50–metį, į gyvą 620 kilometrų nusidriekusią grandinę nuo Gedimino pilies bokšto Vilniuje iki Tompėjos bokšto Taline sustoję Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės visam pasauliui priminė ilgus metus puoselėtą siekį – būti laisviems ir savarankiškai kurti savo valstybes.

Skambant Baltijos kelio himnui gyva susikibusiųjų rankomis grandinė nuvilnijo per Grant parką. Viduryje – LR generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius. Živilės Gurauskienės nuotr.

Renginį moderavo ir iškilmingą minėjimą įžanginiu žodžiu pradėjo Baltijos kelias – Embrace freedom the Baltic Way organizacinio komiteto pirmininkė Regina Butkus, pasveikinusi Čikagos lietuvių bėgimo klubo atstovus. Lietuvos šaulių sąjungos Baltijos jūrų šauliu kuopos nariui Jonui Platakiui ir Lituanistikos tyrimo centro tarybos pirmininkui dr. Robertui Vitui priminus Baltijos kelio istoriją ir ją lėmusias aplinkybes nuskambėjo JAV ir trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – himnai.

Sveikinimo žodį taręs LR generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius pabrėžė, jog šiandien čia jaučiasi tarsi namuose ir visus renginio dalyvius pasveikino su švente ir dėkojo visiems, susirinkusiems paminėti šią gražią sukaktį. Sveikinimo kalbas pasakė Latvijos generalinis konsulas Eric Kalnins ir Estijos Vice prezidentas Aarne Elias (Chicago Estonian House), Brighton parko 15 apygardos atstovas Raymond Lopez–Alderman sveikinimo kalboje akcentavo susižavėjimą Baltijos šalių gebėjimu vienytis siekiant bendro tikslo.

Vytautas Geštautas su šeima ir visus sužavėjusia Baltijos kelio dekoracija. Živilės Gurauskienės nuotr.

Į susirinkusius renginio dalyvius Jungtinio Amerikos Pabaltiečių Komiteto (JBANC) vardu kreipėsi Saulius Kuprys, buvo pristatyta Grace Graunke – press assistant congressman Daniel Lipinski bei šventės svečiams perskaitytas Čikagos merės Lori E. Lighfoot sveikinimas, po kurio organizacinio komiteto pirmininkė Regina Butkus ir Lituanistikos tyrimo centro tarybos pirmininkas dr. Robertas Vitas Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovams įteikė atminimo medalius “Baltijos keliui – 30”.

Šventės dalyvių dėmesį traukė Vytauto Geštauto sukurta dekoracija – mediniai stovai su trijų Baltijos valstybių vėliavomis, prie kurių po renginio daugelis norėjo įsiamžinti. Autoriaus žmona Zita šventės metu akcentavo, jog vyrui labai svarbi lietuvybės dvasia ir viską, ką sumąsto, kuria savo lėšomis, o jo sukurta Vytis puošia Balzeko lietuvių kultūros muziejų. Vytautas su šeima buvo pasipuošęs marškinėliais su šiai progai paties kurtu piešiniu bei užrašu Baltijos kelias 30 metų ir mielai dalijosi prisiminimais, kaip prieš 30 metų Baltijos kelyje stovėjo ties Panevėžiu. “O šiandien, šalia Buckingham fontano, minint Baltijos kelio 30–metį, mes patys sulaukėme svečių iš Panevėžio”, – pasakojo menininkas.

Baigiantis renginiui visi šventės dalyviai susikibo rankomis ir, skambant Baltijos kelio himnui „Bunda jau Baltija“, susitelkę jaudinančiai akimirkai gyva grandine nuvilniję per Grant parką.

Prie Buckingham fontano susirinko per 1000 renginio dalyvių paminėti Baltijos kelio 30–mečio. Živilės Gurauskienės nuotr.

“Ši diena niekada neišblės mano gyvenimo puslapiuose, – po renginio mintimis su Dirvos skaitytojais dalijosi Baltijos kelias – Embrace freedom the Baltic Way organizacinio komiteto pirmininkė Regina Butkus, – gal dėl to ir mūsų gimtadieniai beveik sutapo: Baltijos kelio ir mano, o gal todėl, kad ilgai jaučiausi kalta, kad 1989 m., kuomet vyko Baltijos kelio akcija, buvau Kanadoje.

Matydama tokią gausybę žmonių čia, Čikagoje, negalėjau patikėti savo akims, nors, dėl renginio finansavimo, buvome susidūrę su didelėmis organizacinėmis problemomis – rinkome aukas, iš kurių galėjome padengti tik Park District aplikacją ir draudimus. Daugiausiai pagalbos sulaukėme iš Lietuvos Respublikos generalinio konsulo Čikagoje Mantvydo Bekešiaus. Džiugu, kad susirinko per 1000 dalyvių – tai neįtikėtina! Sulaukėme svečių iš Belgijos, Kanados, Vokietijos, tikriausiai ir iš kitų šalių, kurie įsiliejo į mūsų gretas! Ačiū mano bedražygiams: Jonui Platakiui, Robertui Vitui, Svajonei Kerelis, Sauliui Kupriui, Algimantui Barniškiui, Arvydui Reneckiui, Juozui Polikaičiui ir Rimai Žiūraitis!

Ačiū visiems, kurie buvote su mumis prie trykštančio fontano! Ačiū Lietuvos Respublikos generaliniam konsului Čikagoje Mantvydui Bekešiui! Budi mūsų Baltija!”

Inžinierius Rimantas Kunčas–Žemaitaitis ir pilotas, lėktuvų modeliuotojas Antanas Mataitis.  Živilės Gurauskienės nuotr.

Baltijos kelio komitetas: pirmininkė – Lietuvos šaulių sąjungos Baltijos jūrų šauliu kuopos vadas – Regina Butkus, komiteto pirmininkės pavaduotojas – Lituanistikos tyrimo centro tarybos pirmininkas dr. Robertas Vitas, iždininkė – Svajonė Kerelis; Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje vadas Julius R. Butkus kontaktavo su Kauno Sąjūdžio grupe, kurie pagamino Baltijos kelio atminimo medalius, ir padėjo juos isigyti, Baltijos keliui skirtais plakatais bei atributika rūpinosi Jonas Platakis, teisiniais bei organizaciniais klausimais patarė Saulius Kuprys ir Juozas Polikaitis, “Draugo” redakcija prisidėjo prie informacijos platinimo, Arvydas Reneckis rūpinosi vaizdo įrašais, Algimantas Barniškis – garso. Rima Žiūraitis administravo socialinio tinklo Facebook puslapį Embrace Freedom the Baltic Way.