www.voruta.lt

Seimo Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Arūno Bubnio paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi“ projektą Nr. XIVP-417. Šiuo projektu siekiama paskirti Arūną Bubnį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi penkeriems metams.

A. Bubnys yra istorikas, jis yra dirbęs  įvairiose pareigose Lietuvos istorijos institute,  buvo Lietuvos archyvų generalinės direkcijos darbo grupės vadovu, Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriumi. Šiuo metu  A. Bubnys yra Lietuvos gyventojų ir genocido rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius. Kandidato veiklos sritys yra sovietų ir nacių įvykdytų nusikaltimų Lietuvoje bei pasipriešinimo okupaciniams režimams moksliniai tyrimai ir dokumentų analizė 1940–1944 m. Jis turi didelę patirtį dirbant analitinį darbą, rengiant istorines išvadas.

Istorinė tiesa nėra produktas, kurį gali nusipirkti supermarkete. Komiteto narys Eugenijus Gentvilas klausė A. Bubnio apie tai, kaip kandidatas yra pasirengęs atsispirti politikų galimiems pageidavimams interpretuojant Lietuvos istoriją. „Istorinė tiesa nėra produktas, kurį gali nusipirkti supermarkete“, – kalbėjo kandidatas.  A. Bubnio teigimu,  istorinės tiesos paieškos –  sudėtingas procesas. „Mano principas yra istorinė tiesa, neatsižvelgiant į politinius pageidavimus“, – pabrėžė A. Bubnys. Jis taip pat pažymėjo, kad istorinė tiesa nėra visada patogi.

Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pastebėjo, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pozicija, į kurią kandidatuoja A. Bubnys, pastaraisiais mėnesiais yra tapusi tarsi susipriešinimo simboliu visuomenėje. Komiteto pirmininko nuomone, būsimam vadovui tenka unikali užduotis šią poziciją paversti susitaikymo pozicija. T. V. Raskevičius prisiminė istoriją, būtent holokaustą, kai buvo marginalizuotos ir išžudomos  asmenų grupės, tačiau apgailestavo, kad  diskutuojant apie jautrius klausimus, ir dabar vis dažniau kai kurios nuomonės marginalizuojamos, žmonių grupės stigmatizuojamos.

T.V. Raskevičius taip pat klausė kandidato nuomonės, kaip galime pasimokyti iš istorijos ir pritaikyti kasdienybėje sutaikant visuomenę. Kandidato teigimu, tiek naciai,  tiek ir sovietai taikė tam tikrus kriterijus rūšiuojant ir marginalizuojant žmonių grupes. Abi ideologijos yra antihumaniškos, privedusios prie baisių pasekmių, kūrė baimės atmosferą – iš to ir turime pasimokyti, kad žmonių negalima rūšiuoti į vertingus ir menkaverčius pagal socialinius ar kitokius kriterijus.

Posėdžio įrašą galite rasti ČIA.